Turiu 5m dukrą, gimus sūnui tapo sunku su ja susišnekėti. Mes pasišnekame, kad dabar negaliu daug laiko skirti jai ir, kad tai laikina, kol brolis paaugs, bet matau, kad jai labai sunku. Kaip padėti vaikui, nes ir mane graužia sąžinė, kad negaliu su ja praleist daug laiko, nes reikia rūpintis mažiumi. Ačiū

”Namų darželio” psichologė Dovilė:

Gimus antram vaikui, šeima išgyvena ypatingą persitvarkymo laikotarpį,- mažas žmogus "įneša" nemažas pataisas į šeimos nusistovėjusią tvarką, formuojasi naujos santykių formos, perskirstomi visi resursai: pinigai, laikas, dėmesys. Iškyla naujos arba atsinaujina senos problemos. Suaugę žmonės žino šių pokyčių priežastis ir pasekmes, dažniausiai daugeliui dalykų jie pasiruošia, o kai pasiruošia, tuomet iškilę sunkumai yra lengviau pasiekiami. Vaikas visiškai priklauso nuo suaugusiojo, taigi ir jo prisitaikymas prie naujos situacijos labai priklauso nuo šalia esančių žmonių, t.y. ar tos gyvenimo permainos leis vaikui paaugti, pasijausti savarankiškesniam, ar vaikas pats ieškos išeičių ir regresuos (sumažės). Labai svarbu daug su vaiku kalbėtis apie vaikelio gimimą iki tos ypatingos dienos. Patartina tokiu atveju vaikui sakyti teisybę, o ne tai, kad "turėsi su kuo žaisti, bus labai smagu" ir pan. Naujo šeimos nario atėjimas turi suartinti visą šeimą. Kaip tai padaryti? Visus šeimos narius vienija bendras rūpestis ir įsijungimas į mažylio priežiūrą. Penkerių metų dukra gali jaustis labai svarbi mamos pagalbininkė, stenkitės kuo daugiau ją įjungti į brolio priežiūrą. Jei tik įmanoma, skirkite jai laiko asmeniškai, suplanuokite savo laiką taip, kad brolis negalėtų "atimti" jo iš jūsų su dukra. Tai gali būti ir knygelės paskaitymas prieš miegą, apsipirkimas parduotuvėje, pyrago kepimas, visa tai, ką mėgsta jūsų mergaitė. Gimus antram vaikui svarbu vyresnėliui akcentuoti ir privilegijas, kurias jis gauna, nes yra jau didelis. Visi vaikai nori užaugti, reikia pabrėžti tai, kodėl yra gerai būti didele. Šiuo laikotarpiu labai svarbu nepamiršti ir dažniau parodyti savo vaikui kaip jį mylite ir kad broliuko gimimas nesumažino meilės. Dar vienas svarbus dalykas tai gali būti neigiami jausmai broliui. Leiskite vaikui juos išsakyti, supraskite, neignoruokite ir nesmerkite, jei ji sakys "gali brolį atiduoti, man be jo geriau, nemyliu jo" ir pan. Šiuo laikotarpiu vaikui svarbu suvokti, kad jis vis tiek yra mylimas, net ir su tais "baisiais jausmais", priešingu atveju vyresnėlė gali imti "netyčia" skriausti broliuką. Taigi, šiuo gyvenimo laikotarpiu reikės daug kantrybės, meilės, tikėjimo, kad "viskas bus gerai" ir sveiko jumoro jausmo. Sėkmės jums, Dovilė