Vaikas verkia per darželio šventes
Sveiki. Noriu pasikonsultuoti dėl savo vyresniojo sūnaus. Jam dabar 4 su puse metukų. Lanko darželį nuo 1 metukų 7 mėn.
Kiek buvo darželyje švenčių (ta prasme tėveliams rodomos programėlės) niekad kažkokių nesklandumų nekildavo, bet va jau paskutines dvi šventes mano vaikas praverkia.
Ta prasme kai visi vaikučiai sueina į salę jis dar šypsosi, o kai pradeda dainuot pirmą dainelę jis jau verkia. Kai pažiūri į mane šypsaus jam, ploju, rodau liuksą bet jis tyliai braukia ašarėlę, nors ir eina, šoka dainuoja kartu su visais. Pirmą karta maniau kad iš susijaudinimo, nes jam reikėjo atlikti mažą vaidmenuką - pasakyt kelis žodžius. Bet va vakar jokios rolės jis neatlikinėjo, tiesiog dainavo kartu su visais. Bet vaikis verkė. Mastau gal jis susijaudina, kai mus pamato tarp tėvelių. Gal jis bijo blogai pasirodyt? Teisinas kad jam skaudėjo širdelę ar akytę. Gal nerimaut ir nėra ko bet kaip vaiką padrąsint, paskatint, kad jam tos šventės netaptų ašarų pakalne... Nenoriu visalaik sakyt, tik tu neverk, tik tu nebijok... jis dar labiau gali išsigast... ką daryt? o gal tai praeis savaime ir į tai tiesiog nekreipt dėmesio???? Daržely tiek su vaikais, tiek su auklėtojom bendrauja normaliai (tiesa, jis gal toks prie ramesnių, tylesnių vaikiukų), noriai eina į darželį. Lyg ir nėra ten problemos...
„Namų darželio“ auklėtoja Rūta:
Suaugusiųjų susižavėjimas vaikų pasirodymais, koncertais kartais tampa kančia mažiesiems. Visi, o ypač jautresni vaikai, išgyvena jaudulį ir įtampą. Vieniems tai pasireiškia kaip perdėtas džiaugsmas, aktyvumas, neįprastas elgesys, o kitiems priešingai – ašaros. Tai nestebina, tik įrodo, kad šio amžiaus vaikų šventės turėtų būti laisvesnės, natūralesnės. Vaidinimus gali atstoti žaidimai, tiesiog buvimas čia ir dabar. Šventė turi teikti teigiamas emocijas, ji turi vykti vaiko viduje. Organizuojant šventę reikia galvoti, kas kuria šventę vaiko širdelėje, kokiu būdu ji ateina pas vaiką, kaip suorganizuoti šventę, kad jos metu vaikas jaustųsi kuo natūraliau, kad nedingtų jo vidinis šventės pojūtis. Visi vaidinimai, pasirodymai paprastai susiję su t.t. įtampa, stresu, vertinimu, todėl labai dažnai atsitinka taip, kad kurdami šventę vaikams, sukuriame ją suaugusiems. Tokiu būdu šventė tampa tarsi egzaminu vaikui, tikslu parodyti tėveliams, ko vaikas, būdamas darželyje, išmoko.
Kartais vien šventės laukimas taip išvargina vaiką, kad šventė virsta ašaromis.
Manyčiau, Jūsų atveju verta daugiau pakalbėti su auklėtoja šiuo klausimu. Galbūti ji pati labai jaudinosi, kad šventė tinkamai praeitų, kad viskas vyktų sklandžiai ir tas jaudulys persidavė vaikams? Nežinia, kaip vyko pats pasiruošimas šventei. Gal ten kažkas nutiko? O gal vaikui nepatiko vaidmuo? O kitą kartą gal išgyveno, kad negavo vaidmens, nes anąsyk apsiverkė?
Žinoma, nepadės tiesioginis raminimas “nebijok, neverk”. Tardomas vaikas irgi nepasakys savo ašarų priežasčių - savianalizei ir savo emocijų supratimui jis dar per mažas. Pabandykite savo elgesiu parodyti vaikui, kad Jūs jį suprantate, normaliai reaguojate į jo ašaras ir jį palaikote. Galbūt, pasitarę su vaiku, galite surengti šventę savo namuose ir pasistengti, kad ji būtų išties saugi ir linksma. Vėliau gal vaikas pats pasakys, kas jį neramina.
Sėkmės Jums, Rūta.
