Laba diena, noreciau uzduoti klausima, bet pries tai turiu aprasyti situacija. Esu istekejusi antra karta, is pirmos santuokos turiu vienuolikmete dukra. Su antruoju vyru turime sunu, jam 5 menesiai. Santuokoj gyvenam 2 metus. Is pirmos santuokos vyras turi 2 suaugusius sunus, kurie jau yra savarankiski ir gyvena uzsienyje. Kai pradejom gyventi kartu, vyras nuolat priespastatydavo savo sunus pries mano dukteri - dukters nenaudai. Nesuprantu- ar jis jaucia kalte pries savo vaikus del skyrybu (kai mes pradejom bendrauti, jis jau buvo seniai issiskyres), ar tiesiog nemoka bendrauti su mano dukra, bet del to nuolat kyla konfliktai. Jo vaikai yra puikus, na, o mano dukte niekaip neitinka jam. Nenoriu del to barniu ir tikrai nezinau, kaip isspresti sita situacija. Kai tik vyro sunus mus aplanko, nuolat kyla konfliktai po to, nes noredamas jiems isiteikti, elgiasi svelniai tariant keistai,buna perdem jiems paslaugus ir stengiasi
itikti. Pavyzdziui kai pagimdziau,vienas is sunu sveciavosi pas mus, buvo begalo sunku lakstyti is kambario i kambari nusitraukineti piena, nes 23 metu sunus niekaip nesuprato,kad eiti i kambari negrazu kai as nusitraukineju piena,vyras jam nieko nesake...Mano dukra is sutaupytu dienpinigiu nupirko broliukui zaisla, tai vyras jos akyvaizdoje pareiske, kad sis zaislas yra netinkamas, dukra nuleidusi galva isejo is kambario. Galvojau sirdis plys matant tokia dukra :( Yra labai daug tokiu pavyzdziu, tiesiog nenoriu gaisinti jusu laiko...Vyras yra grieztokas, taigi is musu nori, kad viskas butu taip, kaip jis nusprende, todel tokie elgesio svyravimai keisti. Kreipemes i psichologa, deja, rezultato nebuvo, nes konkreciu pasiulymu negavom, buvom tiesiog isklausyti, be jokiu patarimu. Gyvenam mano mamos bute, kartu su mama. Vyras nuolat man sako, kad nesijaucia seimininkas (mama nesikisa i musu gyvenima,tyli), o kai pasiulau iseiti gyventi atskirai, tuomet jam gaila palikti suremontuota musu bendromis jegomis mamos buta. Auginam dabar kudiki ir man jau
sunku pakelti tokia itampa, todel noreciau paklausti, kaip isspresti priestaravimus del vaiku, kaip sumazinti itampa namuose? Su
savo dukra puikiai sutariam, vyra myliu, bet esu nuolatiniam priestaravime ir itampoje ir jauciu, kad tai griauna santykius su vyru. Nenoriu, kad savo poziuriu i mano dukra vyras zalotu jos psichika- juk ji jau beveik paaugle. KA DARYT ? Manau yra nemazai tokiu situaciju.....

”Namų darželio” psichologė Dovilė:

Atsakyti į klausimą "ką daryti ?" aš negalėsiu, bet pabandysiu padėti atrasti išeitį. 
Šią situaciją būtų galima išskaidyti taip: pirma - apie jūsų dukrą, nes ji vaikas, visiškai priklausoma nuo suaugusių žmonių, antra - jūsų tarpusavio santykiai su vyru. Šiuo metu jūsų dukra išgyvena labai daug pasikeitimų: patėvio atėjimas į šeimą, brolio gimimas ir paauglystės pradžia. Tai tikrai ribinė situacija, vaikui ypač daug reikia dėmesio, supratimo ir paramos, o tai gali suteikti artimi šeimos žmonės. Jei ne - vaikas tos paramos ieškos kitur ir ne visai priimtinais būdais. Suprantu, kad ir jums tenka nemažas krūvis prižiūrint kūdikį, bet vaikai nėra atsakingi už gyvenimiškas tėvų situacijas. Todėl jums būtina nuspręsti, kas yra svarbu jūsų dukrai, aptarti tai su sutuoktiniu ir vieningai to laikytis. Žmonėms susitarti paprastai padeda geranoriškumas ir kalbėjimasis. Tai yra universalūs dalykai. Siūlau kiekvienam šeimos nariui "namų darbus": pirma, pasikalbėti - ko kiekvienas tikisi iš kito, antra, kokius lūkesčius galima išpildyti, o kokie yra nerealūs ir, trečia, kaip tai bus padaryta. Kartą per savaitę galite padaryti šeimos susirinkimą, kuriame būtų kalbama po vieną ir kalbantysis pasidalintų tuo, kas jam šią savaitę patiko, o kas ne ir ko norėtų. Komentuoti, kritikuoti negalima, visi turi teisę pasidalinti jausmais, bet smerkti ir sakyti "ką čia išsigalvoji" negalima. Tokiu būdu šeimoje formuojasi aiškūs ir skaidrūs santykiai, pagrįsti pagarba ir pasitikėjimu, o to trokšta visi žmonės. Nesakau, kad bus lengva, bet išeiti iš painių ir sudėtingų santykių labirintų padeda paprasti veiksmų planeliai.
Dabar apie jūsų tarpusavio santykius su vyru. Skaitant klausimą yra "pilkų" vietų. Jūs teigiate, kad vyrą mylite, bet jūs kaip ir viena bandote taisyti situaciją, jums vienai rūpi dukros savijauta, jūsų santykiai su dukra, jūsų santykiai su vyru. Atrodo, kad jūs viena atsakinga už visą susidariusią situaciją: jūs siūlote išeitis dėl būsto ir t.t. Ką daro jūsų vyras, kad jūsų šeimai būtų geriau? Ką jis, kaip suaugęs žmogus, daro, kad namuose, kuriuose gyvena, jaustųsi šeimininkas? Ką jis iš tikrųjų jaučia jums? Šis klausimas yra labai svarbus, nes jūsų dukros nepriima, o dukra yra jūsų dalis, tai kokios jūsų dalies jis tuomet nepriima? Savo pirmos santuokos vaikų idealizavimas ir pataikavimas rodo kažkokius nebaigtus "reikalus" ir, gali būti, net ilgesį buvusiems santykiams. Atrodo, kad žmogui sunku pradėti viską iš naujo. Kurti šeimą tikrai nelengva ir tai yra daug išbandymų pateikianti gyvenimo užduotis. Atradę ir vis patvirtindami tuos dalykus, kurie jus sieja, pamažu žengsite pirmyn. Jie tik įmanoma, kasdien skirkite vienas kitam laiko ir padarykite vienas kitam tai, kas tikrai miela ir malonu. Jei atrodys, kad nebeturite idėjų, parašykite man, aš užduosiu "namų darbų". Su geriausiais linkėjimais, Dovilė