Sveiki, turiu dukrele Adriana, kuriai 3m. 5men. Del dukreles kazkaip pergyvenu, nerimauju gal ir perdetai, todel noriu jusu patarimo. Adriana nelanko darzelio, nes nera galimybiu i ji pakliuti, o tokio amziaus vaikui labai reikia bendravimo su jos amziaus vaikais ir lavinimosi. Pasakykit,ka tokio amziaus vaikuciai moka, as bijau kad per mazai ja mokinu ir kai nueis i darzeli, bijau kad ji vienintele maziau mokes.
Pasakysiu, ko ja mokinu ir ka ji moka.
Moka:
1. Piesti saule ir gele (jau gaunasi -  matosi, kad tikrai gele ir saule), piesia guasu ir piestukais);
2. Skaiciuoja iki 10 laisvai. Nuo 5 skaiciaus kartais painioja skaiciu seka;
3. Eilerastuku keleta moka atmintinai (apie Kaledas ir taip visokiu trumpu);
4. Daineliu keleta ismoko, beklausydama atmintinai;
5. Spalvas beveik visas pazysta, tik juoda vadina, kai buna tamsu (nes as kiekvienai spalvai duodu paliginima)
Mokinames:
1. Sugalvojau jau raideles ir skaicius mokinti. Ant A4 formato lapu padariau abecele ir skaicius, surisau virvutemis ir ant vinuku pakabinau. Kiekviena diena arba kas antra atverciu raidele viena ir skaiciu. Tai pradejome daryti tik sia saviate. Jau moka A (atpazysta tekste arba parodau kokia knyga ir liepiu surasti sias raides -be mano pagalbos ji puikiai tai padaro). Skaicius zino ir pazysta 0 ir 1. Ryt pakartosime siuos buvusius skaicius bei raides ir jau eisime prie B ir 2.
2. Kad lavetu rankos judesiai (nes jie kieti) sugalvojau nupirkusi sasiuvinuka kaip pirmoku daryti pratimelius. Nuo linijos iki linijos brezeme bruksniukus, apskritimus ir t.t., kad butu lengviau rasyti, nes ji ima peistuka, teptuka arba tusinuka taip stipriai, kad neiseina gerai piesti arba vos matosi brezimas.
Tai va tiek.
Pasakykit ar ne per mazai tokio amziaus mokinu vaika, gal dar ka reiketu tokio amziaus vaikui moketi. Zinau, kad darzeli visko mokina. As nezinau, ka dar mokyti? Man atrodo, kad tokio amziaus vaikas turetu daugiau moketi, nors vyras sako, kad ji kaip tokio amziaus jau per daug moka, kiti vaikai tokiu dalyku nemoka. As su juo nesutinku. 
O gal kaip tik as per daug ja apkraunu (gal kiti paskaite pasipiktintu, kad perdaug vaika apkraunu, noriu padaryti vunderkindu). Patarkit. Aciu

Mergaitės tėtis visiškai teisus: šitiek mokėdamas vaikas jau į mokyklą eiti turėtų. Įsivaizdavimas, kad darželyje vaikai visko mokomi, jus (kaip ir daugelį tėvų) tik supainiojo. Iš tikrųjų panašūs “mokslai” vaikams užkraunami priešmokyklinėje grupėje, t. y. paskutiniaisiais metais iki prasidedant mokyklos maratonui. Kadangi paskutiniu metu vaikai yra skatinami užaugti ir įžengti į suaugusiųjų pasaulį kuo anksčiau, pradedami lavinti ir ugdyti vos ne mamos pilve, į šį klausimą noriu atsakyti plačiau.
Vaiko raidoje (ypač kalbant apie pirmą septynmetį) yra keletas svarbių dalykų, kuriuos norisi išskirti:
1. Labiausiai intelektas vystosi ne tuomet, kai yra lavinama vaiko atmintis (t.y., vaikas mokomas įsiminti t.t. dalykus), o tuomet, kai vaikas savarankiškai atranda reiškinių priežastinius-pasekminius ryšius. T.y., labiausiai vaiką vysto tai, ką jis pats išmąsto. Kai vaikas savarankiškai kažką atranda, auga jo pasitikėjimas savo jėgomis, formuojasi savivertės jausmas. Vaiko vystymasis/saviugda tuomet vyksta iš pirminės motyvacijos – vaikas veikia iš noro atrasti, sužinoti, patirti, o ne dėl atlygio, paskatinimo ar baimės;
2. Kiekviename žmoguje, o ypač vaike, yra užprogramuotas siekis vystytis, augti ir tobulėti. Tai yra sveiko žmogaus požymis. Šiais laikais mes labai dažnai susiduriame su tuo, kad vaikai nenori eiti į mokyklą, nenori mokytis. Neretai tai rodo, kad vaikas buvo „perspaustas“ pirmaisiai jo gyvenimo metais, todėl jo organizmas reikalauja poilsio, kaupia gyvybines jėgas ir blokuoja suaugusiųjų pastangas. Praktika rodo, kad vaikai, kurie galėjo laisvai netrukdomi žaisti iki mokyklos, labai nori mokytis ir mokosi sėkmingai. Na, o jei trimetis nuo ryto iki vakaro užimtas ugdymu, veiklomis, būreliais, tai šešerių jis jau pervargęs, o po dvidešimties metų galbūt ne tik persisotinęs intelektualiniais žaidimais, bet ir stokojantis emocinio intelekto, socialumo, ekstravertiškas, skurdokų jausmų žmogus. Galbūt net sutrikęs jo realybės pojūtis. Mat pirmajame septynmetyje neperdirbta pažintinė ir jausminė patirtis vėliau pasireiškia neadekvačiomis reakcijomis į aplinką, padidintu jautrumu;
3. 2-6 metai žmogaus gyvenime – žaidimų metai. Žinoma, kad žaidžiama visą gyvenimą – nuo kūdikystės iki senatvės, tačiau daugiausia žaidžia 2-6 metų vaikai (kaip daugiausia mokosi mokyklinio amžiaus vaikai, dirba jauni ir vidutinio amžiaus žmonės). Šie metai paprastai vadinami „žaidimų metais“, o šis terminas tik pabrėžia žaidimų svarbą tolesnei vaiko raidai. Per žaidimą vaikas vysto daugybę nepaprastai svarbių kompetencijų: pažįsta pasaulį ir save (žaisdamas vaikas parodo kaip jis supranta tai, kas vyksta aplink jį ir jame), formuoja vertybes (tyrinėdamas pasaulį, per žaidimą vaikas formuoja ir savo gyvenimišką poziciją), lavina protą (žaisdamas vaikas sujungia mąstymą, kalbą ir vaizduotę, mokosi savo mintis išreikšti žodžiais), moko rasti alternatyvą, kas kuria emocinio saugumo jausmo bazę jau suaugusio žmogaus gyvenime, įgyja socialinių įgūdžių (kuria socialinę kompetenciją), didina pasitikėjimą savo jėgomis ir savivertę. Nekalbant apie vaiko kūrybingumo, fantazijos ir vaizduotės vystymąsi, kuris vyksta laisvo vaiko žaidimo metu. Yra atlikta daugybė tyrimų, kuriuose yra išvados, teigiančios, jog vaikai, turintys geresnę vaizduotę, yra aukštesnio intelekto ir sugeba lengviau įveikti sunkumus. Kad vaiko vaizduotės lavinimas gerina gebėjimą spręsti sunkumus bei didina mokymosi efektyvumą. Pastarųjų dešimtmečių žaidimo tyrimai rodo, kad vaikai, kurie daug ir intensyviai žaidė, sėkmingai reiškiasi emocinėje, socialinėje, motorinėje (fizinėje) ir intelektinėje, kognityvinėje sferose. Vaikų žaidimo rezultatus apibendrinęs vokiečių psichologas Arminas Krencas teigia, kad žaidimas padeda vaikui įgyti savarankiškam ir atsakingam gyvenimui reikalingus įgūdžius ir išvystyti svarbiausius gebėjimus. Kurdamas menamas situacijas vaikas pats padaro žaidimą savo vystymosi šaltiniu. Todėl labai raginu visus suaugusiuosius tinkamai vertinti, gerbti, puoselėti ir kurti sąlygas laisvam vaiko žaidimui. Nevadinkime žaidimu lavinamųjų užduočių, ugdomųjų pratybų, ugdymo technologijų, „saviraiškos studijų“ su anglų kalba ar panašių suaugusiųjų išradimų, nes tai yra mokymasis, o ne žaidimas. Tikrasis žaidimas prasideda tuomet, kai vaikai pasislepia nuo mūsų, kai būna savyje, natūralioje aplinkoje, patys kuria sau žaidimą;
4. Pirmame septynmetyje vaiko organizme vyksta didžiulės statybos, kurios vėliau žmogaus gyvenime niekuomet neįgauna tokio masto – vaikas auga! Intensyviai formuojasi jo vidaus organai (tikrąsias formas įgauna šiuo laikotarpiu, vėliau tik keičiasi jų dydis); per septynerius metus yra net 3 laikotarpiai, kuomet per gana trumpą laiką vaiko svoris padidėja dvigubai! Intensyviai lavinamam vaikui gali pritrūkti gyvybinės energijos kokybiškai vykdyti šiuos darbus. Pasitikėkite organizmo tobulumu – vaikas, turintis „atliekamos“ energijos, tą paprastai parodo: yra aktyvus, entuziastingas, viskuo domisi, organizuoja įvairiausias veiklas, - tokiu atveju galite nukreipti vaiką t.t. kryptimi;
Nepersistenkite su vaiko ugdymu ir lavinimu pirmame septynmetyje. Tegu bent iki 5-6 metų vaikas turi galimybę pabūti vaiku. Šiame amžiuje labai rekomenduotina vaiką leisti į darželį (bent nuo 4 metukų), kur jis galėtų būti ir laisvai žaisti tarp kitų vaikų. Tai ypač svarbu vaiko socialinių kompetencijų vystymuisi. Negailėkite laiko vaiko žaidimui – kaip ir minėjau, tai vienas svarbiausių „darbų“, kuriuos vaikas labai rimtai turi „nudirbti“ šiame amžiuje. Leiskite jam patirti savarankiško atradimo džiaugsmą. Tai reiškia, kad reikia ne mokyti piešti gėlę, o sukurti galimybę pačiam vaikui atrasti, kaip ją nupiešti. Tai bus jo – vienintelė tokia! – gėlė.
Jei negalite palūkėti su ugdymu iki 6-7 metų, bent jau būkite orientuoti į procesą (kad tai būtų įdomu, smagu, kad vaikui tai būtų žadimas), ne į rezultatą. Būkite kūrybingi, prieikite prie ugdymo visai kitu kampu. Pvz., mokantis raidės B galima prigalvoti daugybę eileraštukų, prasidedančių ta raide, arba tą dieną daryti tik tai, kas prasideda ta raide; prikurti daugybę asociacijų, ieškoti B raidės tarp kambaryje esančių daiktų, parke (gal galima ją pamatyti batukuose, sudetuose vienas šalia kito, o gal dvejuose oboliuose, suaugusiuose ant šakelės?).
Neperspauskite vaiko, jei jis nerodo tinkamo susidomėjimo – Jūs juk nežinote, kokie svarbūs gyvybiniai procesai vyksta tuo metu ir kam yra naudojama jo energija!
Ir nepamirškite - Jūs savo vaikui esate pati geriausia ir nuostabiausia mama. Ką beduotumėte jam išoriškai, tai, ką duodate iš vidaus - besąlygišką meilę, saugumo jausmą - yra patys vertingiausi ir svarbiausi dalykai jo gyvenime. Sėkmes Jums!