Klausimas:

Laba diena, kreipiuosi patarimo, nes nebenoriu pykti ant savo mazos, bet kitaip jau nebeiseina. Musu mazajai yra 3.4m. Buna dienu, kad ji tiesiog angeliukas - su ja galima sutarti graziuoju, eina viskas kaip is pypkes, bet buna ir taip, kad tas angeliukas virsta tikru velniuku. Ji nori, kad viskas butu pagal ja ir be jokiu islygu. Neina nei graziuoju, nei piktuoju jos perkalbet ir kita karta jau nebeistverus ir i sedyne uzduodu, aisku, krastutiniais atvejais, kai jau truksta kantrybe, nes atrodo nebezinai kaip ta velniuka isvaryt. Tai gal zinot kaip kovot su ta krize, o gal tai ne krize, gal mes ne taip ka nors darome? Prasau patarimo...

Audronė, „Namų darželis“:

Kai tik vaikas pirmą kartą suvokia esąs „aš“ (tas įvyksta amžiuje nuo maždaug 2,5 iki 3 metų, kuomet vaikas pirmą kartą apie save pasako pirmuoju asmeniu „aš“), prasideda naujas periodas. Psichologų taip vadinama trijų metų krizė arba tėvelių daug papraščiau įvardijamas „spyriojimosi periodas“.
Ką reiškia vaiko spyriojimasis?
Viena vertus, spyriodamasis, neklausydamas bei nesutikdamas vaikas tarsi bando įtvirtinti savo tik pabudusią individualybę, norą būti savarankišku. Jo asmenybė dar tik bunda, jis siekia ją parodyti ir išreikšti.
Iš kitos pusės, spyriodamasis vaikas tikrina savo ribas, kas galima, o kas ne.
Kaip elgtis su vaiku šiuo periodu?
Pirmiausia apsišarvokite begaline kantrybe, supratimu ir meile. Suaugusiojo uždavinys šiuo periodu – švelnus, bet tvirtas vadovavimas vaikui, nustatant ribas ir taisykles.
Pateiksiu keletą svarbiausių principų:
1. Nustatykite vaikui aiškias ribas ir taisykles. Permąstykite ir tvirtai nuspręskite, kas vaikui yra gerai, o kas ne. Čia galima vadovautis pačiu paprasčiausiu principu: gerai ir galima tai, kas nekenkia pačiam vaikui, kitiems žmonėms ir supančiai aplinkai. Taisykles nustatinėkite ramiai, su pilnu įsitikinimu ir apsisprendimu;
2. Būkite vieningi. Mamos ir tėčio sprendimai turi būti vieningi ir nenuginčyjami. Čia jūs abu turite veikti petis į petį ir neleisti pajausti vaikui, kad galima kuriuo nors vienu iš jūsų manipuliuoti;
3. Savo sprendimuose būkite nuoseklūs ir pastovūs. Taisyklės turi būti vienodos visiems ir visais gyvenimo atvejais. Jos negali būti keičiamos priklausomai nuo Jūsų nuotaikos, nuovargio ar to, kad namuose yra svečių;
4. Jei norite, kad vaikas kažką darytų, patys tą darykite ir atvirkščiai. Ir nepamirškite, kad tai negali būti deklaratyvu. Jūsų žodžiai, veiksmai turi sutapti su Jūsų mintimis ir jausmais. Kad ir kaip tai būtų nepatogu, tačiau šiuolaikiniai vaikai labiausiai mėgdžioja ne mūsų veiksmus, bet mūsų mintis ir vidines būsenas...
5. Nebūkite per daug įsitempę. Kartais (labai retai:-)) „nepastebėkite“, kai vaikas nusižengs Jūsų nustatytoms taisyklėms. Taip leisite vaikui pajusti nedidelę pergalę ir leisite vystytis jo asmenybei.
Iš pirmo žvilgsnio ši paprasta taisyklė (ribų nustatymas) gali skambėti labai autokratiškai. Bet taip nėra. Ribų bei taisyklių turėjimas leidžia vaikui jaustis emociškai saugiam. Kad vaikas jaustųsi saugus, jis turi būtinai į kažką atsiremti. Negimę kūdikiai įsiremia į mamos pilvo sienelę ir, jausdami ją, jaučiasi saugūs; kūdikis jaučiasi saugus vystykluose; paaugusiam vaikui saugumo jausmą duoda aiškus ribų suvokimas. Kai vaikas pajunta galįs manipuliuoti suaugusiu, jis žiauriai išsigąsta. Neklusnus, agresyvus vaikas labai dažnai yra tiesiog išsigandęs vaikas.
Sėkmės Jums!