Į pradžia El.paštas    
Mūsų požiūris į vaiką :: Pagrindiniai principai ugdyme :: Vaiko tikrieji poreikiai ir jų tenkinimas :: Dienos ritmas :: Savaitės ritmas :: Metų ritmas :: Šventės "Namų darželyje" :: Kompetencijos, ugdomos "Namų darželyje" :: Vaiko pirmieji septyni metai ::

"Namų darželio" dienos ritmas

Valandos

Veikla

 

 

Turinys 

7:15

 

 

Rytinė budinti grupė

Ankstyvieji vaikai renkasi į rytinę budinčią grupę, kurioje budi viena iš “Namų darželio” pedagogių. 

7:50

 

 

 

 

Labas rytas

  

 

Auklėtojos renkasi, pasiruošia darbui, išvėdina grupę; mintimis tarsi sveikinamasi su pasauliu ir mąstoma, ką vaikai atėję ras grupėje. Jauki ir maloni ryto atmosfera svarbi gerai vaikų savijautai. 

8:00

  

 

 

 

 

 

 

Žaidimai

 

 

 

 

 

 

 

PaPaprastai vaiko rytas namuose prasideda tam tikru nerimu, tėvai skuba į darbus. Todėl atėjusiam vaikui sukuriama erdvė atsipalaiduoti (“iškvėpti” rytinį skubėjimą), po truputį įsilieti į bendrą žaidimą ar veiklą. Vaikas gali rinktis, kuo užsiimti,  išžaisti ar išpiešti savo rytinius įspūdžius. Auklėtoja laisvo vaikų žaidimo metu užsiima įvairia prasminga veikla: mezga, gamina/taiso žaisliukus, velia iš vilnos, veria girliandas, tepa sviestą ant duonelės ir pan. Veikla dera su metų ritmu, šventėmis, padeda vaikui pažinti pasaulį. 

9:10

 

 

 

  

Tvarkymasis

 

 

 

 

Jis prasideda auklėtojos dainavimu “Kiekvienas daiktas turi savo vietą…”. Skaičiuočių pagalba, žaismingoje formoje auklėtoja išskirsto darbus. Vaikai suvokia, kad žaidimas turi ir pabaigą, o tvarkymasis – svarbus bendras reikalas. Principas: visi kartu tvarkome bendrą erdvę, o ne kiekvienas savo žaidimo vietą.   

9:20

 

 

 

 

 

 

 

Ryto ratas

 

 

 

 

 

 

 

Dainelės pagalba vaikai po vieną sukviečiami į ryto ratą. Ryto rate prasideda įkvėpimas, ateina susikaupimo minutės. Vaikai suskaičiuojami, paminima, ko šiandien nėra. Skaičiavimas vaikams labai rūpi –vaikai natūraliai įgyja skaičiavimo, lyginimo, grupavimo įgūdžius. Po to žaidžiami pirštukiniai ir aktyvesni rato žaidimai. Pirštukiniai žaidimai yra puiki meninės išraiškos forma, tuo pačiu lavinanti vaikų smulkiąją motoriką.  Aktyvesni ratelio žaidimai įjungia ir stambesnę motoriką, lavina vaiko muzikalumą, supažindina su tautosaka. Žaidimai parenkami atsižvelgiant į metų laiką, šventes, kurioms yra ruošiamasi, atspindi gyvenimą viduje ir už lango. 

9:40

 

 

 

 

  

Pusryčiai

 

 

 

 

 

Dalinant maistą kiekvieno vaiko klausiama, kiek suvalgys (taip lavinamas savęs pojūtis). Jei vaikas kažko nenori valgyti, jis bent paragauja to patiekalo (iš pagarbos rankoms, kurios gamino valgį; taip pamažu pratinamės prie įvairių produktų). Dideliems vaikams valgymas yra socialinis momentas, o mažiems – didžiulis darbas. Valgant ypač svarbu dėkingumo už maistą atmosfera ir susikaupimas. 

10:00

 

 

 

 

 

 

 

Kūrybinė -meninė veikla

 

 

 

 

 

Kiekviena savaitės diena turi vis kitą temą bendrai veiklai (plačiau apie tai skaitykite “Mūsų savaitė”). Organizuojant kūrybinę-meninę vaikų veiklą, laikomasi kelių principų: (1) veikla t.b. prasminga - per ją vaikas pažįsta pasaulį, (2) veikla turi skatinti vaiko vaizduotę ir kūrybingumą, (3) veikla turi lavinti vaiko pojūčius, per ją jis susipažįsta su pačiomis įvairiausiomis medžiagomis ir mokosi kūrybiškai iš jų kurti, (4) veikla vysto smulkiąją motoriką.  

10:20

 

 

 

 

Rengimasis į lauką

 

 

 

  

Tai perėjimas nuo įkvėpimo prie iškvėpimo. Rengimasis – socialinis procesas, taip pat savarankiškumo mokymasis, savipriežiūros įgūdžiai. Mažiems vaikams tai nelengvas darbas, jie prašo auklėtojos pagalbos. Prieš išeinant į lauką auklėtojos kiekvieną vaiką apžiūri ar tinkamai apsirengęs. 

10:35

 

 

 

 

 

 

 

Žaidimai lauke

 

 

 

 

 

 

 

Gryname ore svarbiausias vaikų užsiėmimas – judėjimas ir laisvas žaidimas. Vaikai laipioja, čiuožinėja, supasi – laisvai juda apibrėžtoje teritorijoje. Būdami lauke vaikai kvėpuoja grynu oru, stiprėja jų imuninė sistema. Saugioje kiemo erdvėje vaikai juda laisvai – taip sveikai vystosi raumenynas, natūraliai formuojasi savisaugos įgūdžiai. Kieme vaikai turi daug peno fantazijai ir atradimams: kasa tunelius, stato pilis, palapines, fantazuoja, žaidžia, stebi gyvąją gamtą. Taip pat mielai prisijungia ir prie suaugusiųjų veiklos (augalų sodinimo, šlavimo, lapų grėbimo, meistravimo, sniego kasimo ar pan.). Kartą per savaitę išsiruošiame į žygius. 

12:00

 

 

  

Grįžimas iš lauko

 

 

 

Tie patys principai kaip ir apsirengiant. Perėjimas prie įkvėpimo. Socialinė, komunikacinė patirtis vaikui – vyresnieji noriai padeda mažiesiems.  

12:15

 

 

 

 

 

Tvarkymasis, pirštukų žaidimai

 

 

 

 

 

Vaikai tvarkosi paeiliui, kad neprailgtų laukimas pirmiesiems vėl sėdama žaisti pirštukinių žaidimų. Jie sutelkia vaikų dėmesį, skatina juos susikaupti. Išraiškingus judesius vaikai ne tik mėgdžioja, bet ir išgyvena tarsi gyvus vaizdus. Žaisdami vaikai patiria džiaugsmą. Lavėja rankų judesiai, kalba. Intelektas ugdosi natūraliu, sveiku būdu.  

12:30

 

 

 

 

 

Pietūs

 

 

 

 

  

Dienos kulminacija. Valgydami išgyvename pakylėjimą. Tai suvokimas, kad pasaulis tave myli, Žemė ir Saulė tau dovanoja duoną. Gerumo atmosfera – sveiko vaiko vystymosi sąlyga. Maistas ne tik skanus bei sveikas, bet ir gražiai patiektas. Pagal galimybes vaikai valgo savarankiškai. Mažo vaiko klausiama ar jis norėtų pagalbos.  

13:00

 

 

 

  

Pasiruošimas poilsiui

 

 

 

Vaikai ruošiasi ilsėtis ramiai, nelenktyniaudami. Nusirengimas miegui – labai intymus momentas. Rengtis ir tvarkingai susidėti drabužius – gera proga mokytis savarankiškumo. 

13:15

 

 

 

 

 

  

Pasaka

 

 

 

 

 

  

Pasaka ugdo vaikų vaizduotę, turtina kalbą, skatina emocinį vystymąsi. Visą savaitę vaikai klausosi tos pačios pasakos. Tai suteikia jiems vidinės ramybės jausmą ir galimybę įsijausti į pasakų vaizdinius. Pasikartojimų išgyvenimas – natūralus vaiko poreikis. Pasakos parenkamos pagal metų laikus, šventes. Dažniausiai tai lietuvių liaudies pasakos (per jas vaikai perima tautos archetipą), o jei reikia, auklėtojos kuria pasakas, atspindinčias grupės gyvenimą. 

13:30

 

 

 

 

  

Miegas

 

 

 

 

  

Miegas – iškvėpimo laikas. Labai svarbu, kad jis būtų gilus, ramus. Prieš miegą auklėtoja niūniuoja lopšinę, apklosto, paglosto kiekvieną vaiką. Levandų aliejaus lašelis, kuriuo vaikui patepamos rankytės raminamai veikia prieš miegą. Vaikams užmigus, baigiasi svarbiausioji dienos dalis. Grupėje lieka viena auklėtoja. 

15:30

 

 

 

 

Kėlimasis

 

 

 

Kėlimasis – pats intymiausias dienos metas: labai tylu ir viskas vyksta lėtai. Auklėtoja pasidžiaugia, kad vaikai gerai išmiegojo ir atsikėlė gražūs, stiprūs.  

16:00

 

 

 

Pavakariai

 

 

  

Vyresnieji vaikai padeda padengti stalą. Pavakariai – ramybės laikas. Svarbu, kad tėvai neateitų per anksti, kol vaikai dar valgo.  

16:30

 

 

 

 

 

 

Žaidimai ir tėvų laukimas

 

 

 

 

Vaikai laisvai žaidžia kūrybinius arba statybinius žaidimus. Taip pat gali piešti kreidelėmis, vartyti knygeles. Paprastai šiuo dienos metu vaikai žaidžia įdomiausiai ir kūrybingiausiai – išžaidžia dienos įspūdžius, įsijaučia, būna išradingi