Per pirmuosius septynerius savo gyvenimo metus vaikas atlieka didžiulį darbą, kuris per visą vėlesnį jo gyvenimą niekada neįgaus tokio užmojo. Jis intensyviai auga. Visos jo gyvybinės bei energijos jėgos transformuojasi į augimo jėgas ir yra nukreiptos vidinių organų formavimui bei bendram vaiko augimui.

0-3 metų laikotarpis.
Žmogaus augimo jėgos savo darbą pradeda nuo galvos. Iki 2,5-3 metų gyvybinės jėgos „dirba“ galvos srityje, veikdamos galvos smegenų, stuburo ir periferinę nervų sistemą – formuojama neurosencorinė sistema. Tuo metu vako gyvenime įvyksta keli reikšmingi jo raidos etapai:
    I etapas:    vaikas išmoksta vertikalios stovėsenos;
    II etapas:   vaikas pradeda kalbėti;
    III etapas:  vaikas pirmą kartą pasako apie save „aš“.
Ši vidinė vaiko raida atsispindi ir vaikų piešiniuose: paprastai laikotarpyje iki 3 metų visi vaikai piešia „galvakojus“. Kai tik vaikas pirmą kartą suvokia esąs „aš“, prasideda naujas periodas – auklėtojams, tėvams gerai pažįstamas, psichologų taip vadinamasis „spyriojimosi“ amžius. Spyriodamasis, neklausydamas bei nesutikdamas vaikas tarsi bando įtvirtinti savo tik pabudusią individualybę, norą būti savarankišku. Iš suaugusiojo šis periodas pareikalauja begalinės kantrybės, vadovavimo, supratimo ir meilės. Suaugusiojo užduotis šiuo laikotarpiu – permąstyti, kas vaikui yra gerai, o kas ne (pvz., gerai viskas, kad nekenkia vaikui, jį supančiai aplinkai ir kitiems žmonėms) bei nubrėžti vaikui ribas. Tą daryti ramiai, su pilnu įsitikinimu ir apsisprendimu. Kartą apsisprendus, taisyklės neturi būti keičiamos ir t.b. vienodos visiems. Taisyklės bei ribos vaikui nėra blogai – atvirkščiai, jos leidžia vaikui jaustis saugiam bei ribų rėmuose suvokti savo turimą laisvę. Kad vaikas jaustųsi saugus, jis turi būtinai į kažką atsiremti. Negimę kūdikiai įsiremia į mamos pilvo sienelę ir jausdami ją jaučiasi saugūs, kūdikis jaučiasi saugus vystykluose, o paaugusiam vaikui saugumo jausmą duoda aiškus ribų suvokimas. Kita vertus, ribos neturi ir laužyti asmenybės. Kartas nuo karto yra labai gerai, kai suaugęs “nepastebi”, kai vaikas nusižengia taisyklėms – tai leidžia vystytis vaiko asmenybei.
Maždaug trejų metų žmogaus galvos smegenys, stuburas bei periferinė nervų sistema būna pilnai susiformavusios kaip ir suaugusio žmogaus. Gyvybinės jėgos tuomet „leidžiasi žemyn“, formuodamos ritminę sistemą.

3-5 metų laikotarpis.
Tai laikas, kuomet gyvybinės jėgos formuoja žmogaus ritminę sistemą (fizinio kūno centrą): širdį, plaučius, bronchus, trachėją, kraujotakos sistemą. Iki 5 metų šis darbas būna pilnai atliekamas, o ritminiai organai įgauna savo tikrąsias formas, kurios vėliau vaikui augant keičiasi tik dydžiu. Tuo laikotarpiu vaikams tinka įvairios ritminės (formulinės) pasakos su pasikartojimais. Pasakose esantis ritmas tarsi tiesiogiai atkartoja vaiko viduje vykstančius ritminius procesus ir veikia vaiką terapiškai, padeda jo vidiniam vystymuisi. Vaikų piešiniai, vėlgi, atspindi šį raidos etapą – šiuo laikotarpiu „galvakojai“ įgauna kūną ir liemenį, atsiranda pasikartojantys ritminiai elementai piešiniuose: apskritimai, kabliukai, spiralės, kvadratai ir pan. Psichologine prasme vaikui šis amžiaus tarpsnis susijęs ne tik su fiziologiniu, bet ir socialiniu ritmo vystymusi. Vaikas bando išgyenti santykį jau ne tik su savimi, bet ir su kitu: bendrauja su kitais vaikais ir stebi, kokį atoveiksmį sukelia jo veiksmai, kaip į juos reaguoja kiti vaikai, suaugę. Ieško dėsningumų. Mokosi bendrauti ir bendradarbiauti. Spręsti konfliktus. Gauti, ko nori, bet tuo pačiu išlaikyti draugiškus santykius. Nuo trijų metų rekomenduojama vaikui pradėti lankyti darželį – tai geriausia vieta turėti kuo įvairesnius santykius su skirtingais vaikais, išmokti išlikti savimi ir tuo pačiu sutarti su kitais skirtingose situacijose.
Jei iki to laiko vaikas paprastai žaidžia su savimi, aplinka, daiktais, tai vid. nuo 3-4 metų jis pradeda žaisti su kitais vaikais. Nuo 5 metų vaikų žaidimai jau tampa vaidybiniai ir psichologiškai sudėtingi.

5-7 metų laikotarpis.
Gyvybinės jėgos, atlikusios savo darbą ritminėje žmogaus sistemoje, leidžiasi žemyn ir imasi metabolinės sistemos formavimo, Tuo metu formuojama sritis, esanti žemiau diafragmos: virškinamasis traktas, medžiagų apykaitos sistema, kepenys, inkstai, žarnynas, tulžis ir blužnis. Šio darbo pabaigoje gyvybinės jėgos imasi daugiausia gyvybinės energijos reikalaujančio darbo ir suformuoja naujus dantis – pačią kiečiausią ir tankiausią žmogaus organizme medžiagą. Būtent su naujų dantų išaugimu gyvybinės jėgos iš augimo transformuojasi į atminties, o vaiko augimas ženkliai sulėtėja. Ir tik tuomet prasideda metas, tinkamas vaiko intelektualizavimui bei mokymui. 5-7 metų laikotarpis psichologine prasme siejamas su vaiko valios formavimu. Pas vaikus atsiranda noras tikslingai veikti. Orientacija ne tik į procesą, bet ir į rezultatą. Jie mielai dirba darbus su konkrečiu tikslu, noru pabaigti darbą iki galo. Atsiranda noras veikti į išorę.
Vaikų žaidimuose tas atsispindi per tai, kad jie gali pradėti žaidimą, kuris tęsis ne valandą-dvi, bet gali būti tęsiamas kelias dienas iš eilės: su didžiausių namų, pilių ir laivų statybomis.
Šio laikotarpio pabaigoje vaikas išgyvena priešmokyklinę krizę. Pamažu ateina nuobodulys, išsenka fantazija, vaizduotė, noras žaisti. Ir to nuobodulio jokiu būdu nevalia gniaužti ar sklaidyti, nes per jį atsiranda didžiulė motyvacija ir noras eiti į mokyklą. Šis nuobodulys ir yra ženklas, kad vaikas pasiruošęs mokyklai, o jo gyvybinės jėgos iš augimo po truputį keičiasi į atminties jėgas, vaiko augimas ženkliai sulėtėja.

Suprantant procesus, vykstančius vaike šiame laikotarpyje, vaikui yra kenksminga viskas, kas atima gyvybinę energiją iš tiesioginės užduoties pirmame septynmetyje – augimo ir organų formavimo. Suvokdamas tai, suaugęs turi būti labai atsargus, kad dirbtinai neskatintų vaiko, neperkrautų jo, kas atimtų iš vaiko gyvybines jėgas, reikalingas augimui ir transformuotų jas į atminties jėgas. Čia reikia vengti per anktyvo vaiko intelektualizavimo, dirbtinio (neatitinkančio natūralius vaiko poreikius) intensyvaus atminties lavinimo bei moralizavimo. Vaiko ugdymas turėtų vykti per pavyzdį pamėgdžiojimui, žaidimo, bendros veiklos forma, per pasakas, daineles, taisykles, ritualus.