Vaiko laisvės ir teisės. Suaugęs vaikui turi sudaryti tokias sąlygas, kurios užtikrintų pagrindines vaiko teises į:
- nesuvaržytą judėjimą. Jei aplinka judėjimui yra nesaugi, svarbu pašalinti visus pavojingus objektus, juos atskirti, bet jokiu būdu nesuvaržyti vaiko judėjimo laisvės;
- vaiką tausojančią ir saugią aplinką;
- galimybę būti vaiku ir turėti TIKRĄ, laimingą bei išžaistą vaikystę;
- būti mylimu ne už kažką, o tiesiog už tai, kad jis yra;
- subalansuotą gyvenimo ritmą (kuomet įkvėpimą lydi iškvėpimas),
- augti, pažinti ir vystytis savo tempu, o ne pagal suaugusiojo ambicijas;
- savarankiškus atradimus. Atradimo džiaugsmas – vienas svarbiausių džiaugsmų žmogaus gyvenime.

Ribos. Ribų nustatymas yra būtinas veiksmas, kurį turi padaryti suaugęs dėl to, kad vaikas jaustųsi saugus, galėtų orientuotis savo santykyje su kitais žmonėmis ir jį supančia aplinka. Nustatant ribas vaikui, galioja taisyklė – gerai tai, kas nekenkia pačiam vaikui, jį supančiai aplinkai ar kitiems žmonėms. Svarbiausia nuostata čia – taisyklės (ribos) turi būti teisingos, visiems vienodos ir nekintančios.

Vaiką supanti socialinė aplinka. Vaiką turi supti tokia socialinė aplinka, kad jis užaugtų Žmogumi. Savo aplinkoje sutikdamas žmones, kurie vadovaujasi t.t. moralinėmis nuostatomis, atitinkamai formuojasi ir vaiko požiūris į pasaulį, žmones, moralę. Jei nori, kad vaikas būtų kažkoks, pats turi juo būti. Šiuolaikiniai vaikai labiausiai mėgdžioja ne tai, kas sakoma ir daroma, o vidines suaugusiųjų būsenas;

Fizinė erdvė. Sveikam vaiko fizinio kūno formavimuisi labai svarbūs šie faktoriai, susiję su aplinka:
- sveika ir ekologiška mityba. Tai yra pagrindinis organizmo aprūpinimo šaltinis statybai reikalingomis medžiagomis. Todėl ji turi būti subalansuota, sveika, maistui naudojami produktai – kiek įmanoma labiau ekologiški;
- natūralios medžiagos vaiko aplinkoje: balduose, apdailos medžiagose, žaisluose, jo rūbuose (medžiagose, kurios tiesiogiai liečiasi su vaiko kūnu);
- iš natūralių, neišbaigtų medžiagų pagaminti žaislai. Tai aktualu dviem tikslais: natūraliam jutimų vystymui bei natūraliam vaiko kūrybingumui bei vaizduotei.
- rami, vaiko jutimus tausojanti aplinka (spalvos, garsai). Jei užduotume klausimą, kas labiau lavina vaiko jutimus – ar tam tikros medžiagos jutimams stygius, ar perteklius, būtų akivaizdu, kad kai pojūčio trūksta, reikia įtempti visus raumenis, kad jį pajustum, ko pasėkoje tie vidiniai raumenys yra daug labiau lavinami. Ryškios, įkyrios spalvos, aštrūs garsai, sintetiniai pojūčiai ne tik, kad bukina vaiko jutimus, bet ir kenkia jo vidiniam stabilumui.

Kuo daugiau gryno oro ir judėjimo laisvės. Judėdamas ir būdamas gryname ore vaikas auga sveikas, teisingai formuojasi jo raumenynas, vystosi stambioji ir smulkioji motorika. Tokie vaikai užauga sveikesni, stabilesnės psichikos, neturi kalbos sutrikimų. Moksliškai įrodyta, kad mažai judantys vaikai yra pastovūs logopedų pacientai, nekalbant tiesiog apie jų sveikatą.

Ritmas: dienos, savaitės, metų laikų, metų. Dienos ritmas pasireiškia tuo, kad kiekvieną intensyvią vaiko veiklą, tarsi įkvėpimą, palydi iškvėpimas – galimybė atsipalaiduoti, tarsi “suvirškinti” įspūdžius, gautus iš intensyvios veiklos. Tik ritmingai gyvendamas vaikas užauga geros sveikatos ir stabilios psichikos. Kitaip sakant, ritmas vaikui reikalingas dėl 2 priežasčių:
- fiziologinės. Žinodamas, kokiu apytiksliai laiku vaikas valgo, miega, eina į kiemą, žaidžia ir ilsisi, organizmas kiekvienai sudėtinei dienos daliai gali pasiruošti geriausiai. Išskirti reikiamus virškinimo fermentus prieš valgymą, suintensyvinti imuninę sistemą prieš einant į kiemą, pasiruošti augimui prieš miegą ir pan. Ritmas tiesiog reikalingas vaiko fizinei sveikatai.
- psichinės. Akivaizdu, kad vaikui ritmas reikalingas saugumo jausmo užtikrinimui. Jam tiesiog būtina žinoti, kas po ko eina dienoje, savaitėje, mėnesyje, metuose. Ir nuo to žinojimo jam yra ramu ir saugu.