Pirmadienis

Akvarelės liejimas

Per akvarelės liejimą vaikai turi galimybę iškvėpti savaitgalio įspūdžius: išpiešti patirtį, emocijas, jausmus.Tai taip pat ir terapinė veikla, raminanti, leidžianti vaikui sueiti į save, į savo pojūčius. Kita vertus, tai atradimai: stebuklai vykstantys popieriaus lape suteikia naujų emocijų, naujo įkvėpimo. Spalvų žaismas – nuotaikinga savaitės pradžia.

Antradienis

Rankų darbai

Darbelių įvairovė priklauso nuo metų laiko (rudenį lipdom iš molio, kuriam iš rudens gėrybių, žiemą – lipdom iš vaško, veliam iš vilnos, pavasarį – sodiname; plačiau veiklos t.t. sezonais aptariamos skyriuje “Metų ritmas”). Užsiimant rankdarbiais ir buities darbais lavėja įgūdžiai, koordinacija, vystosi motorika. Vaikai išmoksta kūrybiškai kurti iš įvairiausių medžiagų, skleidžiasi fantazija. Taip pat atsiranda supratimas, kad darbas – svarbi gyvenimo dalis.  Vaikas dirba pagal savo amžiaus sugebėjimus ir galimybes, nebijo išsitepti ir mokosi susitvarkyti savo darbo vietą.

Trečiadienis

Muzika

Mokomės muziką girdėti visame: medžio skambėjime, stiklo rutuliukų ridenime, akmenukų stuksenime. Išbandome įvairiausias priemones, kurios gali skleisti garsus. Dainuojame ir judame pagal muziką. Orientuojamės į procesą, o ne į rezultatą. Mokomės žaisdami. Vaikai atranda, kad muzika – tai džiaugsmo, įkvėpimo šaltinis, saviraiškos ir kūrybingumo versmė.

Ketvirtadienis

Kepimas

Rudenį kepamas obuolių pyragas, sausainiai, žiemą – meduoliai, pavasarį – mielinės bandelės, pyragėliai iš sluoksniuotos tešlos.  Vaikai atranda, kad tešla – puiki medžiaga kūrybai, leidžianti fantazuoti. Ne ką mažiau čia svarbus ir pedagoginis procesas – vaikai suvokia, kokiį kelią reikia nueiti, kol vaišės patenka ant stalo. Veiklos metu taip pat yra lavinami vaiko pojūčiai, motorika, maisto ruošimas įkvepia vaikus. Jiems patinka maišyti, minkyti, kočioti tešlą, išspausti formas, puošti kepinius pagardais… O vaišinantis – pasidžiaugti darbo rezultatu.

Penktadienis

Švaros diena ir žygis

Tvarkymasis – gyvenimo dalis. Vaikams svarbu pajausti ir palyginti situacijas (tvarka-netvarka, švara-nešvara), džiaugtis savo darbu. Po pusryčių išsiruošiame į žygį už kiemo ribų  – šios dienos vaikai ypač laukia.  Žygiai šiuolaikiniams vaikams ypač svarbūs – jie ugdo ištvermę, valią, lavina motoriką (kuri yra susijusi su vaiko kalbos funkcija), formuoja viso kūno raumenis. Žygyje vaikai sveikai pavargsta. Kartais iš žygio vaikai parsineša įdomių radinių: žievės, akmenų.