Vaiko tikrieji poreikiai ir jų tenkinimas "Namų darželyje"
Iškeliant ir detalizuojant žmogaus poreikius, rėmėmis Maslow poreikių piramide, kuomet yra išskiriami 6 svarbiausi poreikių lygmenys:
- transcendentiniai poreikiai;
- savirealizacijos poreikiai;
- savivertės poreikiai;
- meilės ir socialiniai poreikiai;
- saugumo poreikiai;
- fiziniai poreikiai.
Pagal Maslow, tik patenkinęs žemesnius poreikius, žmogus pereina prie aukštesniųjų tenkinimo. Todėl šie poreikiai sudaro hierarchinę sistemą ir yra judama nuo apačios į viršų. Pirmame septynmetyje ši poreikių piramidė pasireiškia ypač hierarchiškai. T.y., nepatenkinus žemiausio lygmens poreikių (fizinių, saugumo ir meilės) vaikas negali atsiverti aukštesniųjų poreikių patenkinimui (savivertės, savirealizacijos, transcendentinių).
"Namų darželyje" mes orientuojamės į tikruosius vaiko poreikius. Čia jie patenkinami per:
1. Vaiko fizinių poreikių patenkinimas.
„Namų darželyje“ vaikus supa jauki namų aplinka. Įrengime, balduose naudojome tik natūralias medžiagas, jaukias pastelines spalvas. Vaikai žaidžia su žaislais, pagamintais iš natūralių medžiagų, dauguma jų vienetiniai, gaminti mūsų pačių rankomis ir su meile. Didelį dėmesį skiriame sveikai vaikų mitybai. Kiekvieną dieną einame į kiemą, kur vaikai gali laisvai judėti, žaisti, bėgioti.
2. Vaiko fizinis saugumas. Fizinis vaiko saugumas užtikrinamas kuriant saugią fizinę aplinką, kuri nėra sterili ir leidžia natūraliai formuotis vaiko savisaugos instinktams.
3. Vaiko emocinis saugumas. Vaiko emociniam saugumui pirmiausia sąlyga – emociškai stabilus ir pusiausvyras suaugęs žmogus, esantis šalia vaiko. Saviugda yra svarbi mūsų pedagoginio darbo dalis. Vaiko emocinį saugumą taip pat kuria ritmas jo gyvenime: dienos, savaitės, metų. Taip pat aiškios ribos ir taisyklės, kurių dėka vaikas orientuojasi santykyje su kitais žmonėmis bei supančia aplinka.
4. Vaiko poreikis būti mylimam. Nuoširdžiai domimės kiekvienu vaiku ir mylime jį už tai, kad jis yra, o ne už kažką konkrečiai.
5. Vaiko santykis su suaugusiuoju. Kuriame erdvę, kurioje vaikas nebijotų būti savimi ir klysti (klaidos traktuojamos kaip galimybė mokytis). Santykyje su vaiku vadovaujamės empatijos principu – stengiamės pajausti ir suprasti vidines priežastis, lėmusias vienokį ar kitokį vaiko išorinį elgesį. Savo pavyzdžiu rodome vaikui, koks turi būti Žmogus ir jo santykis su savimi bei kitais Žmonėmis.
6. Vaiko poreikis bendrauti su bendraamžiais. Mišraus amžiaus grupės sudaro sąlygas įvairiapusiškam socialiniam klimatui: mažesnieji turi motyvaciją augti, vyresnieji mokosi rūpintis silpnesniais, ugdo pasitikėjimą savimi ir savivertę, valią ir atsakomybę. Vaikai turi teisę į vaikiškus santykius – mes, suaugę, įsikišame tik tuomet, kai situacija yra per sudėtinga vaikų jėgoms. Konfliktus sprendžiame ne ieškant kaltų, o stengiamės pozityviai ištaisyti susidariusią padėtį.
7. Vaiko savivertės ugdymas. Pradedame nuo savęs – pagarbos jausmo kitam Žmogui ugdymo savyje. Žiūrime į vaiką kaip į vientisą unikalią asmenybę. Dirbame ne su konkrečiais vaiko talentais ar išskirtiniais bruožais (nors juos matome), bet sudarome erdvę vaikui skleistis visapusiškai.
8. Vaiko saviraiškos ir savirealizacijos poreikio užtikrinimas. Leidžiame vaikui būti orientuotam į procesą. Priimame kūrybą kaip jo saviraiškos, o ne iš anksto numatyto meninio rezultato formą. Vaikas į veiklą įtraukiamas ne manipuliuojant (teigiamu ar neigiamu vertinimu), bet kuriant erdvę, natūraliai žadinančią jo susidomėjimą, norą kurti ir dalyvauti. Leidžiame kurti ir fantazuoti be suaugusiųjų pasaulio klišių (saulė nebūtinai turi būti geltona, o pieva – žalia). Pasitikime tuo, kad kiekviename sveikame žmoguje yra užkoduotas noras augti ir tobulėti – svarbiausia jo neužgniaužti.
Žaidimas – ypatinga vaiko veikla, per kurią vaikas išgyvena saviraišką ir savirealizaciją. Sudaryti vaikui sąlygas ir erdvę žaisti yra ypatingas Suaugusiojo uždavinys.
9. Transcendentinių vaiko poreikių patenkinimas. Mes leidžiame vaikui turėti savo požiūrį į matomą ir nematomą pasaulį, tikėti stebuklais ir pasakomis.
10. Bendradarbiavimas, kad vaiką supanti aplinka būtų vieninga. Suaugusiųjų santykiai (tiek tarpusavio, tiek su tėvais) sudaro bendrą atmosferą ir per tai įtakoja vaiko aplinką. Tik tuomet, kai abi pusės dalinasi informacija, jos gali matyti visapusišką objektyvų vaiko paveikslą.
Bendradarbiavimo principai:
- dirbame bendram labui – vaiko gerovei;
- į kontaktą einame su pasitikėjimu ir geranoriškumu;
- mokomės vieni iš kitų;
- drauge ieškome geriausio sprendimo.
Tuomet, kai yra patenkinami tikrieji vaiko poreikiai bei suaugę bendradarbiauja tarpusavyje, yra sukuriama vieninga ir vaikui palanki aplinka. Vaikas tuomet gali būti vaiku, visapusiškai skleistis ir turėti tikrą, laimingą vaikystę.